lesis keptas su lasisa kartu orkaiteje


pėdsakai. Ji prieina prie jo ir paprašo užsirišti akis. Jis kurį laiką
delsia ir užsimena apie įvairius pragarus, kuriuos teko išgyventi
anksčiau. Ji sako, kad tai nieko panašaus, jai tiesiog reikia visiškos tamsos; atėjo jos eilė šio to jį išmokyti, kaip vakar jis mokė ją apie skausmą. Jis nusileidžia ir užsiriša akis. Ji padaro tą
patį; dabar nėra nė menkiausios šviesos žybtelėjimo, jie visiškoje
tamsoje ir turi ištiesti rankas, kad pasiektų lovą.
- Dabar mes neturime gultis. Sėskimės, kaip visuomet darome, veidas veidan, tik truputį arčiau, kad mano keliai liestų
tavo kelius.
Ji visada norėjo tai padaryti, bet niekada neturėjo to, ko jai
labiausiai reikėjo: laiko. Nei su savo pirmuoju vaikinu ar su
vyriškiu, kuris į ją įsiskverbė pirmą kartą. Nei su arabu, kuris
sumokėjo jai tūkstantį frankų, galbūt tikėdamasis daugiau, negu
ji galėjo duoti, nors tūkstančio frankų ir jai nepakaktų nusipirkti tai, ko nori. Nei su daugybe vyrų, kurie perėjo jos kūną,
kurie ateidavo tarp jos kojų ir išeidavo, kartais galvodami tik
apie save, kartais ir apie ją, kartais puoselėdami romantiškas
svajones, kartais instinktyviai kartodami tam tikrus žodžius -
jiems buvo pasakyta, kad vyrai taip daro, o jeigu to nedarys,
nebus tikri vyrai.
Ji galvoja apie savo dienoraštį. Jai jau gana, ji norėtų, kad
likusios savaitės prabėgtų kuo greičiau, ir štai todėl ji atsiduoda
šiam vyrui, nes čia glūdi paslėpta jos meilės šviesa. Pirmoji nuodėmė buvo ne obuolys, kurį Ieva valgė, o jos įsitikinimas, kad
Adomas irgi turi jo paragauti. Ieva bijojo eiti savo keliu be niekieno pagalbos, tad norėjo pasidalyti savo jausmu.
Tam tikrais dalykais negalima pasidalyti. Ir neturime bijoti
vandenynų, į kuriuos neriame laisva valia; baimė neleidžia mums
Kepsniai


atsiskleisti. Vyras pereina pragarą, kol tai supranta. Mylėkite vienas kitą, bet nesistenkite vienas kito turėti.
Aš myliu šį vyrą, sėdintį priešais mane, nes nesisavinu jo, o
jis nesisavina manęs. Mes laisva valia vienas kitam atsiduodame,
privalau kartoti tai dešimtis, šimtus, milijonus kartų, kol galiausiai patikėsiu savo žodžiais.
Ji galvoja apie kitas prostitutes, kurios dirba su ja. Ji galvoja
apie savo mamą ir savo drauges. Jos visos mano, kad vyras jaučia
troškimą tik vienuolika minučių per dieną ir apipils pinigais už
tai. Netiesa, vyras yra kartu ir moteris; jis nori rasti artimą žmogų, suteikti prasmę savo gyvenimui.
Ar jos mama taip pat apsimeta, kad patiria orgazmą su jos
-'
rėvu? Ar Brazilijos glūdumoje sekso malonumas vis dar uždraustas
moteriai? Ji taip mažai žino apie gyvenimą ir meilę, o dabar ­
užrištomis akimis ir turėdama daugybę laiko - ji atranda visko
šaltinį, ir viskas prasideda ten, kur ji norėtų, ir taip, kaip ji norėtų.
Prisilietimas . Pamiršk prostitutes, klientus, motiną ir tėvą;
dabar ji visiškoje tamsoje. Visą popietę ji svarstė, ką galėtų duoti
vyrui, kuris sugrąžino jai orumą ir privertė suprasti, kad laimės
ieškojimas svarbesnis nei skausmo poreikis.
Norėčiau suteikti jam laimę mokyti mane, kaip vakar jis mokė mane apie kančią, gatvės prostitutes ir šventąsias prostitutes.
Mačiau, kaip jam patinka mokyti mane, tad tegu moko, vadovauja man. Norėčiau sužinoti, kaip pasiekti kūną ne per sielą,
įsiskverbimą, orgazmą.
Ji ištiesia ranką ir paprašo jo padaryti tą patį. Sušnibžda kelis
žodžius, tardama, kad šįvakar, šioje niekieno žemėje, ji norėtų,
kad jis atrastų jos odą, ribą tarp jos ir pasaulio. Ji prašo jo palies