Pagrindinis » Medžiagos per Balandis 2019 metų
lesis keptas su lasisa kartu orkaiteje


pėdsakai. Ji prieina prie jo ir paprašo užsirišti akis. Jis kurį laiką
delsia ir užsimena apie įvairius pragarus, kuriuos teko išgyventi
anksčiau. Ji sako, kad tai nieko panašaus, jai tiesiog reikia visiškos tamsos; atėjo jos eilė šio to jį išmokyti, kaip vakar jis mokė ją apie skausmą. Jis nusileidžia ir užsiriša akis. Ji padaro tą
patį; dabar nėra nė menkiausios šviesos žybtelėjimo, jie visiškoje
tamsoje ir turi ištiesti rankas, kad pasiektų lovą.
- Dabar mes neturime gultis. Sėskimės, kaip visuomet darome, veidas veidan, tik truputį arčiau, kad mano keliai liestų
tavo kelius.
Ji visada norėjo tai padaryti, bet niekada neturėjo to, ko jai
labiausiai reikėjo: laiko. Nei su savo pirmuoju vaikinu ar su
vyriškiu, kuris į ją įsiskverbė pirmą kartą. Nei su arabu, kuris
sumokėjo jai tūkstantį frankų, galbūt tikėdamasis daugiau, negu
ji galėjo duoti, nors tūkstančio frankų ir jai nepakaktų nusipirkti tai, ko nori. Nei su daugybe vyrų, kurie perėjo jos kūną,
kurie ateidavo tarp jos kojų ir išeidavo, kartais galvodami tik
apie save, kartais ir apie ją, kartais puoselėdami romantiškas
svajones, kartais instinktyviai kartodami tam tikrus žodžius -
jiems buvo pasakyta, kad vyrai taip daro, o jeigu to nedarys,
nebus tikri vyrai.
Ji galvoja apie savo dienoraštį. Jai jau gana, ji norėtų, kad
likusios savaitės prabėgtų kuo greičiau, ir štai todėl ji atsiduoda
šiam vyrui, nes čia glūdi paslėpta jos meilės šviesa. Pirmoji nuodėmė buvo ne obuolys, kurį Ieva valgė, o jos įsitikinimas, kad
Adomas irgi turi jo paragauti. Ieva bijojo eiti savo keliu be niekieno pagalbos, tad norėjo pasidalyti savo jausmu.
Tam tikrais dalykais negalima pasidalyti. Ir neturime bijoti
vandenynų, į kuriuos neriame laisva valia; baimė neleidžia mums
Kepsniai


atsiskleisti. Vyras pereina pragarą, kol tai supranta. Mylėkite vienas kitą, bet nesistenkite vienas kito turėti.
Aš myliu šį vyrą, sėdintį priešais mane, nes nesisavinu jo, o
jis nesisavina manęs. Mes laisva valia vienas kitam atsiduodame,
privalau kartoti tai dešimtis, šimtus, milijonus kartų, kol galiausiai patikėsiu savo žodžiais.
Ji galvoja apie kitas prostitutes, kurios dirba su ja. Ji galvoja
apie savo mamą ir savo drauges. Jos visos mano, kad vyras jaučia
troškimą tik vienuolika minučių per dieną ir apipils pinigais už
tai. Netiesa, vyras yra kartu ir moteris; jis nori rasti artimą žmogų, suteikti prasmę savo gyvenimui.
Ar jos mama taip pat apsimeta, kad patiria orgazmą su jos
-'
rėvu? Ar Brazilijos glūdumoje sekso malonumas vis dar uždraustas
moteriai? Ji taip mažai žino apie gyvenimą ir meilę, o dabar ­
užrištomis akimis ir turėdama daugybę laiko - ji atranda visko
šaltinį, ir viskas prasideda ten, kur ji norėtų, ir taip, kaip ji norėtų.
Prisilietimas . Pamiršk prostitutes, klientus, motiną ir tėvą;
dabar ji visiškoje tamsoje. Visą popietę ji svarstė, ką galėtų duoti
vyrui, kuris sugrąžino jai orumą ir privertė suprasti, kad laimės
ieškojimas svarbesnis nei skausmo poreikis.
Norėčiau suteikti jam laimę mokyti mane, kaip vakar jis mokė mane apie kančią, gatvės prostitutes ir šventąsias prostitutes.
Mačiau, kaip jam patinka mokyti mane, tad tegu moko, vadovauja man. Norėčiau sužinoti, kaip pasiekti kūną ne per sielą,
įsiskverbimą, orgazmą.
Ji ištiesia ranką ir paprašo jo padaryti tą patį. Sušnibžda kelis
žodžius, tardama, kad šįvakar, šioje niekieno žemėje, ji norėtų,
kad jis atrastų jos odą, ribą tarp jos ir pasaulio. Ji prašo jo palies
Bananu duona su avietemis


ti ją, jausti ją savo rankomis, nes kūnai visada supranta vienas.
kitą, netgi kai sielos nesupranta. Jis pradeda ją liesti, ir ji irgi
liečia jį, ir tarsi iš anksto susitarę, jie abu vengia tų kūno dalių, ·
kur lyties energija sukyla greičiausiai.
Jo pirštai liečia jos veidą, ir ji gali užuosti rašalo dvelktelėjimą, kvapą, kuris pasiliks amžinai, netgi jei jis plausis rankas tūkstančius ir milijonus kartų, kvapą, kuris buvo, kai jis gimė, kai
pamatė pirmąjį medį, pirmąjį namą ir nusprendė nupiešti juos
savo svajonėse. Jis irgi turėtų užuosti jos rankų kvapą, bet ji nežino kokį ir nenori klausti, nes tą akimirką yra tik kūnas, visa
kita - tyla.
Ji glamonėja ir yra glamonėjama. Galėtų taip praleisti visą
naktį, šitoks malonumas ir nebūtinai turi baigtis seksu, ir tą akimirką, kaip tik todėl, kad seksas nebūtinas, ji pajunta karštį tarp
kojų ir žino, kad sudrėko. Kai jis ją palies ten, atras tai, ir ji
nežino, ar tai gerai, ar blogai, tiesiog taip reaguoja jos kūnas, ir ji
neketina jam sakyti, kad liestų ten ar čia, lėčiau ar greičiau. Jo
rankos dabar liečia jos pažastis, rankų plaukeliai pašiurpsta, ji norėtų nustumti jo rankas, bet taip gera, nors ji turbūt jaučia skausmą. Ji padaro tą patį jam ir pastebi, kad jo pažastų oda kitokia, gal
dėl to, kad jie naudojasi skirtingais dezodorantais, bet apie ką ji
čia sau galvoja? Ji neturi galvoti. Ji turi liesti, ir viskas.
Jo pirštai suka ratus apie jos krūtis, kaip stebintis gyvūnas. Ji
nori, kad jie judėtų greičiau, paliestų jos spenelius, nes jos mintys juda greičiau negu jo rankos, bet turbūt tai žinodamas jis
provokuoja, delsia, užtrunka ištisą amžinybę, kol ten nusigauna. Dabar jos speneliai kieti, jis truputį su jais pažaidžia, jos oda
dar labiau pašiurpsta, ji vis labiau kaista ir drėksta. Dabar jo
rankos slenka jos pilvu, paskui žemyn prie kojų, brauko vidinę
Su svieziom bulvikem

matė visų sutinkamų praeivių veiduose švytintį nedrąsų, slepiamą džiaugsmą, matė nukreiptus į save goslius žvilgsnius, abejingus žvilgsnius, bereikšmius žvilgsnius. Beveik metus pragyveno
šiame nedideliame mieste, tokiame pat kaip daugybė kitų nedidelių pasaulio miestų, ir jeigu ne savita architektūra ir aibė bankų iškabų, būtų galėjusi manyti, kad ji Brazilijoje. Čia vyko mugės. Vyko turgūs. Šeimininkės derėjosi dėl kainų. lr čia buvo
moksleivių, paleistų iš pamokų - atseit dėl tėvo ar motinos ligos, - dabar jie vaikštinėjo paupiu ir bučiavosi. Buvo žmonių,
kurie jautėsi čia kaip na,mie, buvo ir tokių, kurie jautėsi čia svetimi. Buvo laikraščių, rašančių apie skandalingus įvykius, buvo
ir respektabilių žurnalų verslo žmonėms, kurie, kaip galima spręsti, skaito tik skandalų puslapius.
Ji nuėjo į biblioteką grąžinti vadovėlio apie ūkio valdymą.
Nieko jame nesuprato, bet tomis valandėlėmis, kai manė praradanti savitvardą ir nebekontroliuojanti savo likimo, ši knyga jai
primindavo gyvenimo tikslą. Knyga geltonu viršeliu, be iliustracijų, užtat su daugybe schemų, buvo tyli jos draugė, dar daugiau - žiburys paskutiniųjų praėjusių savaičių naktyje.
"Visada kūrei ateities planus. lr visada dabartis tave apstulbindavo", - tarė ji sau. Mąstė, kaip atrado save per neviltį, skausmą, meilę, nepriklausomybę ir kaip paskui vėl sutiko meilę -j
Protingais maistas protingai dienai

Ji sustoja, lėtai suneria pirštus su jo pirštais, išgirsta dejonę ir
pati norėtų sudejuoti, bet susitvardo, ji jaučia karštį sklindant
jos kunu, jis turbut jaučia tą patį. Be orgazmo energija sklinda,
nukeliauja iki smegenų, neleidžia apie nieką daugiau galvoti, tik
ėjimą iki galo, bet ji nori liautis, sustoti pusiaukelėje, paskleisti
malonumą visame kune, leisti jam užvaldyti protą, atnaujinti
jos įsipareigojimą ir troškimą, sugrąžinti jos mergystę.
Ji švelniai nusiima raištį nuo akių ir nuima jam. Įžiebia lempelę prie lovos. Jie abu nuogi; jie nesišypso, tik žiuri vienas į
kitą. Aš esu meilė, aš esu muzika, galvoja ji. Pašokime.
Bet ji nieko nepasako: jiedu kalba banalybes: kada susitiks
kitą kartą, ji pasiulo dieną, galbut užporyt. Jis pasako, kad norėtų pakviesti ją į parodą, bet ji delsia. Tai reikštų pažinti jo pasaulį, jo draugus, o ką jie pasakys, ką pagalvos.
Ji sako "ne", bet jis supranta, kad iš tikrųjų ji nori pasakyti
"taip", tad neatlyžta, pasitelkia kelis kvailus argumentus, bet dabar tai yra šokio, kurį jie šoka, dalis, galiausiai ji sutinka, nes to
norėtų. Jie susitaria, kur susitiks, - toje paČioje kavinėje, kur
susitiko tą pirmą kartą? Ne, sako ji, brazilai yra labai prietaringi,
negalima susitikinėti ten, kur susipažinai, nes taip ratas užsidarys ir viskas baigsis.
Jis sako, kad yra laimingas, jog ji nenori uždaryti šio ypatingo rato. Jie nusprendžia susitikti prie bažnyčios, iš kurios matosi
visas miestas ir kuri stovi Santjago kelyje, tarsi dalelė mįslingos
piligrimystės, kuria juodu keliauja nuo tada, kai susitiko.
Pievagrybiai kitaip su trainokais


VientĮ kartą. gyveno paukltis. jis puikavosi dviem tobulais sparnais ir žvilgančiomis, spalvingomis, nuostabiomis plunksnomis. Trumpai tariant, jis buvo sukurtas
laisvai sklęsti danguje, teikti džiaugsmą. visiems, kas jį
mato.
Vieną. dieną. moteris pamatė tq. paukštį ir įsimylėjo.
ji stebėjo jo skrydį iš nuostabos pražiojusi burną., jos širdis daužėsi, akys žėrėjo iš susižavėjimo. ji pakvietė paukštį
skristi kartu, ir juodu keliavo dangumi jausdami tobulą.
harmoniją.. ji žavėjosi, garbino ir dievino tq. paukštį.
blyneliai kitaip su skaniu padazu ir idaru

Dieną ji pradėjo nuo to, kam rengėsi visus šiuos mėnesius:
nuėjo į kelionių agentūrą ir nusipirko bilietą į Braziliją tai dienai, kurią buvo pasižymėjusi savo kalendoriuje.
Dabar Europoje jai beliko gyventi tik dvi savaitės. Joms prabėgus, Ženeva taps mylimo ir ją mylėjusio žmogaus veidu. Berno gatvė taps paprasta gatve, pavadinta Šveicarijos sostinės garbei. Ji prisimins savo kambarį, ežerą, prancūzų kalbą, kvailystes,
kokias geba krėsti dvidešimt trejų metų (tiek jai sukaks rytoj)
mergina, kol suvokia, jog viskas turi ribas.
Ji nesistengs pagauti paukščio ar jo prašyti, kad lydėtų ją į
Braziliją; jis - vienintelis tikrai tyras iš visų jai nutikusių nuotykių. Toks paukštis sukurtas laisvai skraidyti, ilgėtis dienų, kai
matė kitą būtybę šalia savęs. lr ji taip pat paukštė; jeigu jaustų
Ralfą Hartą greta, visada prisimintų laiką, praleistą "Kopakabanoje" . Bet tai buvo jos praeitis, o ne ateitis.
Nusprendė, kad pasakys "sudie" tik vieną sykį, kai ateis metas išvykti; nesikankins kas kartą prisimindama "greitai manęs
čia nebus". Todėl tą rytą, apgavusi savo širdį, žingsniavo per
miestą, lyg visada turėtų vaikščioti šiomis gatvėmis, kopti į kalvą, eiti Santjago keliu, kirsti Monblano tiltą, užsukti į barus,
Naujoviski kotletai nauju receptu

Tai ne jo namas. Tai ne jos namas. Tai ne Brazilija ar Šveicarija. Tai viešbutis, kuris galėtų būti bet kur pasaulyje, apstatytas
kaip visi viešbučio kambariai, stengiantis sukurti jaukią aplinką,
bet atrodantis tik dar svetimesnis.
Tai ne viešbutis su mielu vaizdu į ežerą ir prisiminimais apie
skausmą, kančią ir ekstazę; jis žvelgia į Santjago kelią, piligrimystės, o ne atgailos kelią, vietą, kur žmonės susitinka kavinėse
palei kelią, atranda vienas kito "šviesą", kalbasi, tampa draugais,
įsimyli. Lyja, ir šią vakaro valandą žmonės jau nebevaikštinėja
keliu, nors eina juo ištisus metus, dešimtmečius, šimtmečius ­
turbūt keliui reikia atsikvėpti, pailsėti nuo daugybės žingsnių,
kurie mina jį kasdien.
lšjunk šviesą. Užtrauk užuolaidą.
Ji paprašo jo nusivilkti drabužius ir pati nusirengia. Tamsa
niekada nėra absoliuti, ir vos tik jos akys prie jos pripranta, ji
gali matyti vyro siluetą, išryškėjusį blausiose, nežinia iš kur sklindančiose šviesose. Pastarąjį kartą, kai jie susitiko tuo pačiu tikslu, ji apnuogino tik dalį savo kūno.
Ji paima dvi rūpestingai sulankstytas nosines, kurias išskalbė
ir išskalavo kelis kartus, kad išnyktų menkiausi kvepalų ar muilo
Makaronai


- Niekas nežino, kodėl išnyko šventoji prostitucija; ji egzistavo turbūt ne šimtmečius, bent du tūkstantmečius. Galbūt
dėl venerinių ligų, o gal visuomenės taisyklės keitėsi, kai radosi naujos religijos. Šiaip ar taip, jos nebėra ir nebebus; nūdien
vyrai valdo pasaulį, ir pati sąvoka dabar reiškia tik gėdos žymę - bet kuri moteris, peržengusi leistiną ribą, iškart pavadinama prostitute.
-Ar galėtum ateiti į "Kopakabaną" rytoj?
Ralfas nesuprato, kodėl ji to prašo, bet iškart sutiko.
Iš Marijos dienoraščio, po to vakaro, kai ji vaikščiojo basa Anglų sode Ženevoje:
Man nesvarbu, ar tai buvo šventa, ar ne, NEKENČIU TO, KĄ DARAU Tai griauna mano sie !.Į, verčia
mane prarasti sąlytį su pačia savimi, moko mane, kad
skausmas yra atlygis, o pinigai viską nuperka ir viską
pateisina.
Šalia manęs nera laimingų; klientai žino, kad jie
moka už tai, ką turetų gauti nemokamai, ir tai slegia.
Moterys žino, kad parduoda tai, ką noretų duoti iš malonumo ir jausmo, ir tai griauna. Ilgai ir sunkiai kovojau prieš parašydama tai, prieš pripažindama, kokia nelaiminga ir nepatenkinta esu, - man reikejo ir vis
tebereikia ištverti dar kelias savaites.
Bet negaliu tiesiog nieko nedaryti, apsimesti, kad
viskas yra normalu, kad tai tik mano gyvenimo etapas,
Sirdeles ir keptomis bulvemis


Pigiausios buvo pornai, vergės, kurios priklausė įstaigos savininkams. Toliau ėjo peripatetica, kurios susirasdavo klientų
gatvėse. Galiausiai pačios brangiausios ir aukščiausios klasės buvo hetaera, moterys kompanionės, kurios lydėdavo verslininkus
kelionėse, pietaudavo prabangiuose restoranuose, pačios tvarkydavo savo pinigus, patarinėdavo ir kišdavosi į politinį miesto
gyvenimą. Kaip matai, tai, kas vyko tuomet, vyksta ir dabar.
Viduramžiais dėl lytiniu būdu plintančių ligų ...
Tyla, baimė persišaldyti, židinio kaitra - dabar būtina sušildyti jos kūnui ir sielai ... Marija nebenorėjo toliau klausytis istorijos; jai atrodė, kad pasaulis sustojo, viskas kartojasi ir žmonija
niekada nesuteiks seksui tos pagarbos, kurios jis nusipelnė.
- Neatrodo, kad tau labai įdomu.
Ji susitvardė. Pagaliau juk jis - tas vyras, kuriam buvo nusprendusi atiduoti savo širdį, nors dabar nebebuvo tuo tikra.
- Man neįdomu tai, ką žinau; tai tik liūdina mane. Tu sakei,
kad yra dar kita istorija.
- Kita istorija yra visiškai priešinga: šventoji prostitucija.
Ji staiga išniro iš mieguistos būsenos ir sukluso. Šventoji prostitucija? Užsidirbti pinigų iš sekso ir dar įstengti priartėti prie
Dievo?
- Graikų istorikas Herodotas rašė apie Babiloniją: "Jie turėjo ten keistą paprotį, kuris kiekvieną Šumerijoje gimusią moterį
įpareigojo bent kartą gyvenime nueiti į deivės Ištarės šventyklą
ir atiduoti savo kūną nepažįstamajam kaip svetingumo simbolį
ir už simbolinę kainą".
Ji vėliau paklaus jo apie tą deivę; galbūt ši padėtų j
Kugelis


- Taip, aš atradau, kad egzistuoja ne viena prostitucijos
istorija, bet dvi. Pirmąją tu labai gerai žinai, nes tai ir tavo
istorija: graži jauna mergina, dėl priežasčių, kurias ji pasirinko
ar kurios pasirinko ją, nusprendžia, kad vienintelis būdas išgyventi yra pardavinėti savo kūną. Kai kurios iškyla ir net vaidydo tautas, kaip Mesalina Romoje, kitos tampa legendinėmis
figūromis, pavyzdžiui, Madam du Barry, dar kitos ieško nuotykių ir nelaimių kaip šnipė Mata Hari. Bet dauguma jų niekada nepatirs šlovės akimirkos, niekada nesusidurs su didžiuoju iššūkiu: jos taip ir liks jaunos mergaitės iš krašto glūdumos,
ieškančios šlovės, vyro, nuotykio, tačiau atranda visai kitokią
realybę, panyra į ją kuriam laikui, apsipranta joje, visada tikėdamos, kad galės valdyti padėtį; ir vis dėlto galiausiai nebepajėgia daryti nieko kito.
Menininkai kuria skulptūras ir drobes, rašo knygas jau daugiau kaip tris tūkstančius metų. Lygiai taip pat visą tą laiką prostitutės dirba savo darbą, tarsi niekas per daug nebūtų pasikeitę.
AI norėtum sužinoti daugiau detalių?
Marija linktelėjo. Jai reikėjo laiko, kad suprastų apie skausmą, nors jautė, tarsi per tą pasivaikščiojimą parke kažkas labai
bloga paliko jos kūną.
- Apie prostitutes sužinome iš klasikinių tekstų, Egipto hieroglifų, šumerų raštų, Senojo ir Naujojo T estamentų. Bet ši profesija tampa organizuota tik šeštajame amžiuje prieš Kristų, kai
Graikijos įstatymų leidėjas Salonas įsteigė valstybės kontroliuojamus viešuosius namus ir apmokestino "odos amatą". Atėnų
verslininkai buvo patenkinti, nes tai, kas kadaise buvo uždrausta, tapo legalu. Kita vertus, prostitutės pradėtos klasifikuoti p
Cipakai :)

-Aš netikiu tuo. Niekas nenori kentėti.
- Jeigu tu manai, kad gali gyventi be kentėjimo, tai didelis
žingsnis į priekį, bet neįsivaizduok, kad kiti žmonės tave supras. Teisybė, niekas nenori kentėti, ir vis dėlto beveik 'kiekvienas ieško skausmo ir kančios, ir tada jie jaučiasi išteisinti,
švarūs, verti savo vaikų, vyrų, kaimynų, Dievo. Negalvok apie
rai dabar, tau tereikia žinoti, kad pasaulį suktis verčia ne malonumo ieškojimas, bet išsižadėjimas visko, kas svarbu. Argi kareivis eina į karą nužudyti priešo? Ne, jis eina mirti už savo
šalį. Ar žmona nori parodyti vyrui, kokia ji laiminga? Ne, ji
nori, kad jis pamatytų, kokia ji atsidavusi, kaip ji kenčia, kad
jis būtų laimingas. Ar vyras eina į darbą galvodamas, kad ten
realizuos save? Ne, jis lieja prakaitą ir ašaras dėl šeimos gerovės. Ir tai tęsiasi: sūnūs atsisako savo svajonių, kad įtiktų tėvams, tėvai atsižada savo gyvenimo, kad patenkintų vaikus;
skausmas ir kančia panaudojami pateisinti vieninteliam dalykui, kuris turėtų teikti džiaugsmą, - meilei.
- Liaukis.
Ralfas nutilo. Tai buvo tinkamas momentas pakeisti temą,
ir jis pradėjo rodyti jai piešinius. Iš pradžių jie glumina: keli
žmonių kontūrai, bet čia pat keverzonės ir terlionės, geometrinės figūros ir spalvos. Vis dėlto ji pamažu pradėjo suprasti, ką jis
kalba, nes kiekvieną jo ištartą žodį lydėjo rankos mostas, kiekviena frazė nukėlė ją į pasaulį, kurį ji iki šiol neigė kaip savo
dalį, - sakydama sau, kad tai tik laikinas jos gyvenimo etap
Obuoliene


- Taip pat jaučiau, kad skausmas turi ribas.
- Tai išsigelbėjimas. Nepamiršk to.
Marijos protas vis dar buvo sutrikęs; ji patyrė tą "ramybę",
kai pranoko savo ribas. Jis parodė jai kitokią kančią, kuri taip
pat suteikė keistą malonumą.
Ralfas pakėlė didelį aplanką ir atvertė priešais ją. Ten buvo
piešiniai.
- Prostitucijos istorija. Štai ko tu manęs paprašei, kai mes
susitikome.
Taip, ji prašė, bet tai buvo tik būdas užmegzti pokalbį, pasirodyti įdomiai. Dabar tai nebeturėjo reikšmės.
- Visą šį laiką plaukiojau vandenyse, nepažymėtuose žemė�
lapyje. Nemaniau, kad buvo istorija, maniau, tai tik seniausia
pasaulyje profesija, kaip sako žmonės. Bet istorija yra, veikiau
dvi istorijos.
- lr kokie tai piešiniai?
Ralfas Hartas atrodė šiek tiek nusivylęs dėl to, kad ji nelabai
susidomėjo tuo, ką jis pasakė, bet greitai nuvijo šalin tuos jausmus ir kalbėjo toliau.
- Čia šį tą brūkštelėjau, kai skaičiau, tyrinėjau, mokiausi.
- Pakalbėkime apie tai kitą dieną. Šiandien nenoriu keisti
temos. Man reikia suprasti apie skausmą.
- Tu patyrei skausmą vakar ir atradai, kad jis veda į malonumą. Tu pa tyrei jį šiandien ir atradai ramybę. Štai kodėl sakau
tau: neįprask, nes labai lengva tapti nuo to priklausomam, tai
labai galingas narkotikas. Jis egzistuoja mūsų kasdieniame gyvenime, mūsų slaptuose kentėjimuose, mūsų aukose, kaitinimuose meilei, kad sugriovė mūsų svajones. Skausmas gąsdina, kai
parodo savo tikrąjį veidą, bet j is gundo, kai ateina prisidengęs
Ruletai orkaitej kepti

Minutės virto valandomis, ji turbūt užmigo jam ant rankų,
nes kai atsibudo, nors buvo dar tamsu, susivokė esanti kambaryje, kurio kampe stovėjo televizorius. Baltame, tuščiame kambaryje daugiau nieko nebuvo.
Pasirodė Ralfas su puodeliu karšto šokolado.
- Gerai, - tarė jis. - Tu nusigavai ten, kur turėjai nusigauti.
-Aš nenoriu karšto šokolado, aš noriu vyno. lr noriu nusileisti laiptais žemyn į mūsų vietą prie židinio, su knygomis aplink mus.
Ji pasakė "mūsų vietą". To neplanavo.
Ji pažvelgė į savo kojas, be mažų įbrėžimų, tebuvo kelios
raudonos žymės, kurios po kelių valandų išnyks. Sunkokai nulipo laiptais nesižvalgydama aplinkui. Nuėjo ir atsisėdo ant kilimėlio prie ugnies - buvo atradusi, kad čia visada gerai jaučiasi,
tarsi čia tikrai būtų jos "vieta" name.
- Medkirtys man pasakė, jog atliekant fizinį pratimą, kuris
reikalauja iš kūno daugiausiai pastangų, protas įgyja keistą dvasinę jėgą, kuri susijusi su ta "šviesa", pamatyta tavyje. Ką tu jau tei?
- Jaučiau, kad skausmas yra moters draugas.
- Tai pavojinga.